kupurna

kupùrna sf. (1) 1. pievos nelygumas, kemsas, kupstas; sužėlęs kurmiarausis: Pievoj pilna kupùrnų Gdl. Kurmiai prirausė kupùrnų Sn. Nenuvalėt pavasarį pievų, tai dar̃ per kupùrnas negali papjaut Rdm. Tėvas išejo iš balos kupùrnų kapliuot Švn. Eisim kupùrnų kirst Mrs. Dalgė perejo per kupùrną, tai dar̃ reikės tint Lš. Per tas kupùrnas kol išvažiuoji, tai nusibosta Snt. Reikia tas kupùrnas akėčiom išdraskyt Nč. O šitą kupurnáitę lopeta nuimk Azr. ^ Mažiukė kupurna didelį vežimą parverčia LMD. 2. Rdm mėšlų, žemių krūva: Pripilta didelė kupurna [žemių] Pns. 3. velėnos gabalas: Vienų kupùrnų ta jų dirva Bgt. Reikia akėčiom tas kupùrnas nor kiek pakutenti Žln. An mūs arimo daug yra kupùrnų Lš. Vaikai mėtos kupùrnom Kb. Stogas senas, žolėm ir samanom apžėlęs, kupùrnom suaugęs Švn. 4. scom. prk. mažo ūgio žmogus ar gyvulys: Tokia kupùrna – tiek paritus, tiek pastačius Rdm. Eik tu, kupùrna, eik namo! Lš.